Mokytojų dienos išvakarėse perverčiau seną nuotraukų albumą. Prisiminiau savo pirmąją mokytoją, kurios pasišventimas darbui lėmė mano profesijos pasirinkimą. Jau šeštoje klasėje užtikrintai žinojau, kuo būsiu užaugusi – mokytoja. 6-erius metus kasdien žvelgdavau į dideles išsigandusias akis. Drąsindavau, kai reikėdavo laikydavau už rankos, mokydavau ne tik muzikos bet ir mus supančio pasaulio pažinimo. Mokytojo darbas sunkus – jis turi būti ir psichologu, ir socialiniu darbuotoju, ir draugu, ir pedagogu. Tačiau, kai vaikus, kuriuos mokai pažinti pirmąsias natas matai televizijos ekrane ar koncertuojančius pasaulinėse scenose, supranti, kad galbūt kažkurios pamokos metu juos įkvėpei siekti savo svajonės. Mokytojas nežino visų atsakymų į klausimus. Tačiau ieškoti atsakymų jis gali kartu.
Nuotraukoje kartu su Klaipėdos S. Dacho vidurinės mokyklos ketvirtokais po vieno iš renginių, kuriame jie, kaip visada pasirodė šauniai. Galbūt atpažinsite save šioje nekokybiškame, tačiau itin didelius sentimentus keliančiame kadre.
Nuoširdžiai sveikinu savo mokytojus, kolegas ir kiekvieną, kuris pasirinko šią nepaprastą misiją – būti šviesos ir išminties nešėju. Jūsų dėka, vaikų svajonės tampa realybe!